JEANNE TULLEN / ECAL 2014

 

Įsčios

 

Susieju savo seriją su gyvenimu ir praeitimi. Buvau devynerių, kai tėvai išsiskyrė. Neprisimenu jų kartu, atmintis viską ištrynė. Teliko nuotraukos iš jų praeities. Mamos portretai, jų daugybė. Mane liūdino taip greit išnykusi jų praeitis, lyg jos nebūtų buvę. Vėliau liūdesys tapo manija. Be perstojo žiūrėjau į jų nuotraukas, ieškodama to, ko ilgėjausi: jų kartu, laimingų. Mamos šypsena nuotraukose… Norėjau, kad ji grįžtų. Norėjau tų nuotraukų realybės, būti jų istorijos liudininke. "Įsčios" yra atsakymas į šį troškimą. Naudojuosi fotografija, norėdama ištaisyti savo tėvų praeitį, ją pasisavinti. Jų praeitis rodosi tokia tikra, kad galiausiai tampa mano dabartimi.

 

"Įsčios" parodo  neįmanoma. Tai meilės istorija be pabaigos, kūniškas, kraštutinis geismas gyventi kitame ir dėl kito.